Pabaisa po lova🌙

Vakaras po vakaro po lova kažkas šlama. Vieną naktį vaikas įjungia žibintuvėlį ir pažvelgia žemyn. Į jį žvelgia dvi didelės akys. Bet pabaisa nerėkia. Ji mirksi nuo šviesos, traukiasi arčiau sienos ir atrodo beveik labiau išsigandusi už vaiką.

Pasirodo, pabaisa turi savų priežasčių slėptis, ir jos susijusios su naktimi. Vaikas ir pabaisa kartu leidžiasi apžiūrėti naktinių namų: šešėliuose atpažįsta pažįstamus daiktus ir išsiaiškina, kas skleidžia garsus. Kaip baigsis naktis ir ar pabaisa išsikraustys, ar pasiliks, sužinosite skaitydami.

Ši idėja tinka vaikams, kurie nori miegoti su įjungta šviesa, prašo palikti praviras duris ar, namams nutilus, klausosi menkiausio garso. Pasakojimas švelnus ir truputį juokingas, bet niekas – nei vaikas, nei pabaisa – nėra išjuokiamas už tai, kad bijo. Istorija gali nuraminti ir po kraustymosi, kai naujame kambaryje girdėti dar nepažįstami garsai.

Trimečiui patiks minkšta, apvali pabaisa, kurią lengva pamilti. Aštuonmetis galės su žibintuvėliu žaisti detektyvą, aiškintis, iš kur atsiranda šešėliai, ir nusijuokti sužinojęs, kad pabaisa bijo tokio įprasto daikto kaip dulkių siurblys.

Apibūdinkite tikrą vaiko miegamąjį: naktinę lemputę, žvaigždutes ant lubų, pagalvę saugantį žaislą. Jei vaikas turi savo žibintuvėlį, jis gali tapti svarbia istorijos dalimi. Tame pačiame kambaryje miegantis brolis ar sesė gali padėti tirti paslaptį, o katė, kuri iš tiesų naktimis šlama, gali pasirodyti esanti jos dalis.

Perskaitę galite pabaisai sugalvoti vardą ir ją nupiešti. Prieš miegą su žibintuvėliu apžiūrėkite kambarį ir parodykite, kokie daiktai iš tiesų meta šešėlius. Pasikalbėkite, kas padeda vaikui naktį jaustis saugiai. Daugiau istorijų apie tamsą ir drąsias naktis rasite skiltyje Tamsos baimė.