Iš kiemo – į Mėnulio dulkes
Viskas prasideda namuose, kur raketa statoma iš sandėliuke rastų daiktų: kartoninių dėžių, seno dubens ir puodo, kuris atstoja šalmą. Pasibaigus atgaliniam skaičiavimui, raketa pakyla į dangų, ir netrukus namas apačioje tampa mažyčiu taškeliu. Mėnulyje nėra oro, todėl vaikas visą laiką vilki skafandrą. O kadangi ten sveriama mažiau, galima pašokti aukščiau nei bet kada. Pėdsakai lieka dulkėse, nes nėra vėjo, kuris juos nupustytų.
Už kraterio sėdi mažas ateivis ir ilgesingai žiūri į kosmosą. Jis pasiklydo ir neberanda kelio namo, tad kartu su vaiku turi išnagrinėti žvaigždžių žemėlapį ir surasti reikiamą planetą. Galbūt jie sustos Marse, kur žemė raudona. Ar ateivis grįš namo ir ką vaikas parsiveš į Žemę, sužinosite knygoje.
Mažiesiems ir didesniems kosmoso tyrinėtojams
Ši idėja tinka vaikams, kurie iš vežimėlio rodo į Mėnulį, virš lovos turi planetų plakatą arba jau nusprendė tapti astronautais. Ji patiks ir tam, kuris yra ko nors pasiilgęs ir žino, ką reiškia norėti namo.
Trimečiui užteks džiaugsmo skaičiuojant prieš pakylant, aukštai šokinėjant ir susipažįstant su mažu žaliu draugu. Aštuonmetis galės sekti žvaigždžių žemėlapį, aiškintis keistą ateivio kalbą ir svarstyti, kokie iš tiesų dideli atstumai skiria planetas.
Antrasis pilotas ir kosminis katinas
Brolis ar sesė gali būti antruoju pilotu, o draugas likti Žemėje prie radijo ir skaičiuoti iki pakilimo. Katinas ar šuo irgi gali gauti mažą kosminį šalmą. Apibūdinkite savo kiemą, sodą ar balkoną, ir raketa galės pakilti būtent iš ten. Papasakokite ir apie tai, ką vaikas mėgsta kolekcionuoti: galbūt vienas iš tų daiktų taps dovana ateiviui.
Tą patį vakarą galite kartu išeiti pažiūrėti į Mėnulį. Per mėnesį jis keičiasi – nuo plono pjautuvo iki apvalaus skritulio. Pabandykite savaitę kas vakarą nupiešti, kaip jis atrodo, o paskui nupieškite ateivio gimtąją planetą. Daugiau istorijų apie žvaigždes ir planetas rasite temoje Kosmosas.









