Lobių paieška gelmėse🐙

Pasakojimas prasideda skaidriame, šiltame vandenyje, kur laukia vėžlys. Puslapis po puslapio kelionė leidžiasi vis giliau. Pirmiausia per koralų rifą, kur pro šalį plaukia įvairiaspalvės žuvys, švytinčios lyg maži langeliai, paskui virš jūrų žolių, siūbuojančių srovėje. Retkarčiais vėžliui tenka iškilti į paviršių įkvėpti, o vaikas tuo metu laukia prie uolos ir savarankiškai dairosi aplink.

Prie nuskendusio laivo gyvena aštuonkojė. Ji tokia drovi, kad vos kam nors priartėjus pakeičia spalvą ir pasislepia sename ąsotyje. Ji matė skrynią, bet nedrįsta pasakyti, kur ši yra. Ant skrynios dangčio išraižytą mįslę galima įminti tik žinant kai ką, ką žino pats vaikas. Atsakymo čia neišduosime.

Ši idėja tinka vaikams, kurie iš vonios išlipa paskutiniai, per atostogas yra nardę su vamzdeliu arba galėtų valandų valandas stovėti prie akvariumo. Ji patiks ir vaikui, kuriam jūra atrodo šiek tiek baisi, nes vėžlys visą kelią bus ramus vedlys.

Trimetis galės džiaugtis spalvomis, pirštuku rodyti į žuvis ir sekti draugišką vėžlį. Aštuonmetis galės išsiaiškinti aštuonkojės užuominas, tyrinėti laivo kambarius ir pabandyti įminti mįslę dar prieš atverčiant kitą puslapį.

Brolis ar sesė gali tapti nardymo draugu, o šeimos šuo – plaukti kartu kaip smalsus ruonis. Jei vaikas turi nardymo kaukę, plaukmenis ar mėgstamą maudymosi kostiumėlį, apibūdinkite juos, kad atsirastų paveikslėliuose. Jei neseniai lankėtės paplūdimyje, nardymas gali prasidėti būtent ten.

Perskaitę pagalvokite, ką patys įdėtumėte į skrynią, kurią kas nors rastų po šimto metų. Į dėžę įdėkite piešinį ir laišką, tada paslėpkite ją spintos gilumoje. Taip pat pasikalbėkite, kodėl vėžliui reikia iškilti į paviršių: jis kvėpuoja oru, kaip ir jūs.