Kaip paruošti vaiką brolio ar sesers gimimui

Lengva manyti, kad mažylis bus dovana vyresniajam vaikui. Tačiau jam gali atrodyti, kad kažkas neatsiklausęs atsikraustė į jo kambarį ir niekada neišsikraustys. Kaip padėti dvejų metų vaikui, kuris dar nesupranta, trimečiui, kuris vėl nori buteliuko, ar mokyklinukui, kuris nieko nesako?

Pirmiausia: ir jums gali būti šiek tiek liūdna

Daugelis tėvų kartu su džiaugsmu pajunta ir liūdesį. Baigiasi laikas, kai buvote tik jūs ir jūsų pirmasis vaikas. O gimus kūdikiui nutinka kai kas keisto. Vaikas, kuris dar vakar buvo jūsų mažylis, staiga atrodo milžiniškas: didelės pėdos, garsus balsas, alkūnės visur kliūva. Galbūt net suerzina, kiek daug vietos jis užima. O tada jis užmiega, ir jūs pamatote, koks dar mažas jis iš tiesų yra.

Tai nereiškia, kad ką nors darote ne taip. Tai reiškia, kad suprantate, koks didelis šis pokytis jūsų vaikui. Ir tai gera pradžia. Neįmanoma apsaugoti vaiko nuo visų sunkių jausmų, ir to nereikia siekti. Svarbu, kad išgyvendamas juos vaikas galėtų būti šalia jūsų.

Belaukiant: pasakykite patys ir sakykite tiesą

Pasakykite vaikui patys, kol jis neišgirdo naujienos iš kitų. Kada tai padaryti, priklauso nuo amžiaus. Dvimečiui „po penkių mėnesių“ mažai ką reiškia, tad galite palaukti, kol pilvas taps matomas ir namuose prasidės pokyčiai. Penkiamečiui galima papasakoti anksčiau, kad jis turėtų laiko pasvarstyti ir paklausti. Susiekite laukimą su tuo, ką vaikas pažįsta: po jo gimtadienio, kai prisnigs ar kai ateis braškių metas.

Atvirai papasakokite, kokie būna kūdikiai. Vaikas, laukiantis žaidimų draugo, gali nusivilti. Galite sakyti: „Iš pradžių kūdikiai truputį nuobodūs. Jie nemoka statyti iš LEGO, tik valgo, miega ir verkia. Bet kai mažylis miegos, mes galėsime pastatyti patį aukščiausią bokštą.“ Arba kartu pavartykite vaiko kūdikystės nuotraukas: „Tu irgi buvai toks mažas. Kai išalkdavai, verkdavai, o aš ateidavau.“

Ar ruošiatės perkelti vaiką iš kūdikio lovelės į didesnę lovą arba į kitą kambarį? Jei galite, padarykite tai likus keliems mėnesiams iki gimimo, kad neatrodytų, jog kūdikis užėmė jo vietą. O su tuo, kas gali palaukti, neskubėkite: čiulptuko ar sauskelnių atsisakysite, kai šeima apsipras su pokyčiais.

Net vienmetis, kuris dar nesupranta žodžio „kūdikis“, pastebi, kad kažkas keičiasi: ant kelių lieka mažiau vietos augant pilvui, jūs dažniau pavargstate, o kambario kampe atsiranda nauja lovelė. Galbūt visko paaiškinti nepavyks, bet galite suteikti saugumo: laikytis įprastos miego tvarkos, skaityti tą pačią pasaką ir dažniau pasisodinti vaiką ant kelių.

Pirmasis susitikimas: pasitikite laisvomis rankomis

Jei iš šio straipsnio pasiimsite vieną patarimą, tebūnie jis toks. Jei įmanoma, nelaikykite kūdikio ant rankų, kai vyresnysis vaikas ateina susipažinti ligoninėje arba kai grįžtate namo. Saugiai paguldykite mažylį arba paprašykite kito žmogaus jį palaikyti. Tuomet galėsite pasitikti vyresnįjį laisvomis rankomis ir pirmiausia jį apkabinti. Nepavyko taip padaryti? Nieko tokio. Svarbi daugybė mažų akimirkų, o ne viena vienintelė.

Leiskite vaikui artėti prie kūdikio savu tempu. Vieni iškart nori jį palaikyti. Kiti trumpam pažvelgia ir paklausia, ar yra ledų. Abu būdai visiškai įprasti, kai tenka susidurti su tuo, ką nelengva iškart suprasti.

Kai kurios šeimos vyresniajam vaikui įteikia dovanėlę „nuo kūdikio“. Ji neturi būti brangi. Tai gali būti tiesiog mažas ženklas, kad ir apie vyresnįjį buvo pagalvota.

Pirmosios savaitės: kai pokytis tampa tikras

Sunkiausia dažnai būna ne pirmąją dieną. Galbūt tai bus antradienis po trijų savaičių, kai svečiai jau nebeateis, o vaikas supras, kad kūdikis čia pasiliks. Ir būtent tada, kai atsisėsite žindyti ar maitinti iš buteliuko, trimečiui būtinai prireiks pieno čia ir dabar arba jis pradės ropštis į knygų lentyną. Tokioms akimirkoms pasiruoškite iš anksto: turėkite garsinę pasaką, dėžutę lipdukų, kurią ištraukiate tik tuo metu, arba knygą, kurią galėsite kartu skaityti ant sofos, kol mažylis valgo.

Daugelis vaikų vėl nori būti maži. Net penkerių ar šešerių vaikas gali prašyti buteliuko, norėti būti nešiojamas ar pradėti kalbėti kūdikio balsu. Tokie pokyčiai gali pasirodyti ir po kelių mėnesių, rašo Švedijos sveikatos tarnyba 1177 švedų kalba. Leiskite vaikui kurį laiką pabūti mažam. Gali būti, kad to jam reikės neilgai. Pabandykite rečiau sakyti „juk tu jau toks didelis“. Dideliems vaikams irgi kartais norisi būti mažiems.

O vieną dieną galite išgirsti: „Atiduokite kūdikį atgal.“ Neišsigąskite ir nesigėdykite. Įvardykite vaiko jausmus, o ne tai, ką norėtumėte, kad jis jaustų: „Tau labiau patiko, kaip buvo anksčiau. Suprantu. Aš irgi kartais pasiilgstu laiko, kai buvome tik mes.“ Trimečiui gali pakakti paprasčiau: „Tu pyksti ant kūdikio. Pykti galima. Bet mušti negalima.“

Mokyklinukas turi daugiau žodžių savo jausmams nusakyti, bet tai nereiškia, kad jausmai mažesni. Vyresni vaikai gali ilgai laikytis, o paskui pradėti ginčytis, liūdėti ar neįprastai stengtis įtikti. Pastarąjį pokytį verta pastebėti. Vaikui, kuriam staiga tarsi nieko nebereikia, jūsų gali reikėti labiau nei bet kada.

Laikas dviese ir pirmasis pasisveikinimas

Kasdien skirkite vyresniajam šiek tiek laiko tik jam, taip pat ir su tuo iš tėvų, kuris labiausiai užsiėmęs kūdikiu. Šis laikas neturi būti ilgas, bet pasirinkite ką nors, kur mažylis nedalyvautų: nueikite į žaidimų aikštelę, sudėkite dėlionę ar paskaitykite pasaką vyresniojo lovoje už uždarų durų.

Pasitikite svečius prie durų ir paprašykite, kad pirmiausia pasisveikintų su vyresniuoju vaiku, o tik tada skubėtų prie kūdikio. Jei kas nors atneša dovaną mažyliui, gali atnešti ir ką nors nedidelio vyresniajam. Tokius dalykus vaikai prisimena dar ilgai po to, kai kūdikis išauga savo drabužėlius.

Knyga, kurioje vyresnysis vaikas yra herojus

Kai visų dėmesys nukrypsta į kūdikį, vyresniajam irgi reikia progos pasijusti pagrindiniu veikėju. Tai gali padovanoti personalizuota vaikų knyga: joje vyresnysis brolis ar sesė leidžiasi į nuotykį su savo veidu, mylimu meškiuku ir užduotimi, kurią įveikti gali tik jis ar ji. Skaitykite kartu ant sofos, kol kūdikis miega: penkiolika minučių, skirtų tik vyresniajam. Tokia knyga gali būti ir miela dovana nuo kūdikio pirmojo susitikimo proga. Peržiūrėkite dovanas būsimiems vyresniesiems broliams ir sesėms arba temą „Vyresnis brolis ar sesuo“.

O po kelerių metų, kai ir jaunėlis norės tik jam skirtos knygos, abu vaikai galės dalyvauti vienas kito istorijose. Kaip padaryti, kad abiem jose užtektų vietos, skaitykite straipsnyje apie brolius ir seseris vienoje knygoje.

Jei pasidaro per sunku

Dauguma brolių ir seserų atranda ryšį savu laiku, dažnai tokiomis akimirkomis, kurių niekas nebūtų suplanavęs: pavyzdžiui, kai kūdikis pirmą kartą nusijuokia pamatęs vyresnįjį ir tik jį. Tačiau jei nerimaujate, sunku užmegzti ryšį su kūdikiu ar atrodo, kad nebespėjate pasirūpinti vyresniuoju, nelaukite ir pasikalbėkite su kuo nors.

Pagalbos galite kreiptis į šeimos gydytoją, vaikų gydytoją ar psichologą. Jei nerimaujate dėl mokyklinio amžiaus vaiko, pasikalbėkite ir su jo mokytoju ar mokyklos psichologu. Švedijos sveikatos tarnybos 1177 straipsnyje apie brolio ar sesers gimimą švedų kalba taip pat aptariamas įvaikinimas ir šeimų susijungimas.

Norite pamatyti baigtą knygą prieš apsispręsdami? Peržiūrėkite mūsų knygų pavyzdžius.