Broliai, seserys, pusbroliai ir šuo vienoje knygoje – kad nė vienas neliktų nuošalyje

Knygoje telpa penki veikėjai. Štai kaip į vieną istoriją įtraukti brolius, seseris, pusbrolius, senelius ir augintinius, pasirūpinant, kad nė vienas neliktų tik fone. Vaikai tai pastebi. Kiekvieną kartą.

Penkios vietos veikėjams

Kurdami knygą, veikėjus pridedate po vieną: tai gali būti žmonės, gyvūnai ar mylimas žaislas. Iš viso jų gali būti penki. Pirmasis yra pagrindinis veikėjas – galite pridėti jo nuotrauką arba aprašyti jį žodžiais. Kitiems nurodote vaidmenį ir ryšį, pavyzdžiui, jaunesnioji sesė, pusbrolis, senelis ar geriausias draugas, kad istorijoje būtų aišku, kas jie vieni kitiems.

Kitų veikėjų nuotraukas taip pat galite pridėti – tada kiekviename atvarte jie bus panašūs į save. Jei nuotraukos nėra, aprašykite juos žodžiais. Tai puikiai tinka išgalvotam drakonui ar fėjai, tačiau tikrus šeimos narių veidus geriausia perteikti pagal nuotrauką. Nepamirškite, kad mylimas žaislas irgi užima vieną vietą.

Penki veikėjai gali pasirodyti nedaug. Tačiau knygoje yra trylika atvartų, o veikėjų pridėjus daugiau, iliustracijose jiems pasidarytų ankšta, o pasakojimas išsiskaidytų. Pagalvokite, kas iš tiesų tinka būtent šiam nuotykiui, o kitus pasilikite kitai knygai.

Kas bus pirmasis?

Pagrindinį veikėją pasakojimas lydi nuo pirmo iki paskutinio atvarto. Jei knygą dovanojate vaikui, natūralu, kad pagrindinis veikėjas bus jis. O jei knyga skirta seneliui, pagrindiniu veikėju gali tapti jis pats, o anūkai leisis į nuotykį kartu.

Kai knyga skirta broliams ar seserims, pasirinkti gali būti jautriau. Jei ji skirta abiem, paverskite juos komanda: vyresnioji sesė ir mažasis brolis kartu ieško sodo namelio rakto. Laukelyje, kuriame klausiama, ką norėtumėte įtraukti į istoriją, parašykite, pavyzdžiui, kad jie mįslę įmintų kartu. Taip abu turės svarbų vaidmenį, net jei vienas nurodytas pirmas.

Arba sukurkite po knygą kiekvienam vaikui. Kai pirmoji bus paruošta, vienu spustelėjimu galėsite sukurti kitą: joje pagrindine veikėja taps jaunesnioji sesė, liks tie patys veikėjai, nuotraukos ir iliustracijų stilius, o vyresnysis brolis gaus antraeilį vaidmenį. Gal tai ir pedantiškai teisinga, bet broliams ir seserims toks teisingumas išties svarbus.

Kiekvienam skirkite užduotį

Vaikas, kuris knygą prisimena su nuoskauda, paprastai nėra pagrindinis veikėjas. Dažniau tai brolis ar sesė, likę fone. Todėl pagalvokite, ką kiekvienas galės nuveikti. Veikėjas, kuris tik seka iš paskos, lieka statistu. O tas, kuris turi savo užduotį, tampa nuotykio dalimi.

Papasakokite, kuo kiekvienas ypatingas. Gal pusseserė Gabija moka švilpti dviem pirštais, mažasis brolis visada suranda pamestus daiktus, o senelis žino visų paukščių pavadinimus. Pakanka poros detalių apie kiekvieną. Būtent jų vaikai ieškos vartydami puslapius.

Stenkitės nepriskirti vaikams vaidmenų, kurie juos įspraudžia į rėmus. Jei vyresnysis brolis visada drąsus, o mažoji sesė visada bijo, abu tai prisimins. Tegul vaidmenys keičiasi: vienas išdrįsta įlipti į medį, o kitas sugalvoja, kaip nulipti. Bendras tikslas, pavyzdžiui, išgelbėti į krantą išmestą banginį ar pastatyti plaustą, padeda jiems veikti kartu.

Seneliai, pusbroliai ir draugai

Knyga, kurioje yra močiutė ar senelis, dažnai tampa ta, kurią vaikai prašo skaityti viešėdami pas juos. Ji gali pasakoti apie tai, ką įprastai veikiate kartu, pavyzdžiui, grybaujate ar kepate sausainius, arba apie tai, ko niekada nedarėte, tarkime, kelionę į Mėnulį senu senelio automobiliu. Vaikai pamatys močiutę bėgiojančią ir laipiojančią taip, kaip galbūt niekada nėra matę tikrovėje.

Pusbroliai ir pusseserės, kurie susitinka tik per vasaros atostogas ir Kalėdas, gali turėti bendrą knygą, o kiekviena šeima užsisakyti po spausdintą egzempliorių. Jei kas nors gyvena užsienyje, knygą galima nemokamai išversti į jų kalbą, paliekant tas pačias iliustracijas.

Kai vaikai skirtingo amžiaus, knyga rašoma vienai amžiaus grupei. Pasirinkus pagal jauniausiąjį, tekstas bus trumpas, o vyriausiasis galės jį perskaityti kitiems garsiai. Pasirinkus pagal vyriausiąjį, mažieji galės klausytis ilgesnės pasakos – dažnai tai puikiai pavyksta įsitaisius kam nors ant kelių.

Į istoriją galite įtraukti ir geriausią vaiko draugą, bet pirmiausia atsiklauskite jo tėvų. Turite būti nuotraukoje matomo vaiko tėvai ar globėjai arba turėti jų leidimą. Jei jie nesutinka, išeitis paprasta: aprašykite draugą žodžiais.

Gyvūnai pagyvina istoriją

Šeimos augintinis dažnai būna veikėjas, iš kurio vaikai juokiasi labiausiai. Šuo, kuris bėga priekyje, katė, kuri atsisako eiti kartu, o paskui pasirodo kaip tik tada, kai jos prireikia, arba triušis, kuris suėda lobių žemėlapį. Papasakykite apie augintinio ypatybes: gal šuo bijo dulkių siurblio, o katė geria tik iš čiaupo.

Mažam vaikui meškiukas yra ne šiaip žaislas, o draugas. Pamatyti jį atgyjantį gali būti geriausia visos knygos dalis. Suteikite jam vardą ir papasakokite, ką jis mėgsta veikti.

Į istoriją galima įtraukti ir šeimos augintinį, kurio jau nebėra. Knyga, kurioje pavasarį nugaišusi katė leidžiasi į paskutinį nuotykį kartu su šeima, gali švelniai padėti pradėti pokalbį apie ilgesį.

Jei kas nors vis dėlto liko nuošalyje

Pirmiausia patys perskaitykite elektroninę knygą. Jei pastebėsite, kad brolis ar sesė liko fone, galėsite pakeisti tekstą ir paprašyti naujų iliustracijų. Lengviau viską pataisyti prieš spausdinant knygą, nei aiškinti vėliau.

Kartais užkliūva iliustracijos: mažasis brolis atrodo vyresnis, nei yra, arba pusseserės garbanos tapo tiesios. Paprašykite pakeitimo ir keliais žodžiais aprašykite, kas turėtų atrodyti kitaip – puslapis bus nupieštas iš naujo. Patarimų, kaip padaryti panašumą geriausiai perteikiančias nuotraukas, rasite straipsnyje apie nuotraukos pasirinkimą, o daugiau atsakymų apie veikėjus – pagalbos puslapyje.

Norite pamatyti baigtą knygą prieš apsispręsdami? Peržiūrėkite mūsų knygų pavyzdžius.